Įsivaizduokite sveikatos problemą, kuri paveikia net 3,5 milijardo žmonių visame pasaulyje, tai yra beveik pusę pasaulio gyventojų. Skamba kaip pandemija? Deja, taip galima pavadinti, nes burnos ligos buvo pripažintos Pasaulio sveikatos organizacijos kaip viena didžiausių viešosios sveikatos iššūkių mūsų laikais.

TAIP PAT ŽR.: Kaip rūpintis dantimis? 10 žingsnių link sveikos šypsenos ir veiksmingos apsaugos nuo ėduonies

2023 metais PSO paskelbė svarbų dokumentą: „Globalią burnos sveikatos strategiją ir veiksmų planą 2023–2030 m.“ Tai išsamiausias PSO požiūris į burnos sveikatą istorijoje. Kodėl tai svarbu jums ir jūsų šeimai? Pažvelkime iš arčiau.

Faktai, kurie stebina: problemos mastas didesnis nei manote

Burnos ligos – tylusis pasaulinis krizės reiškinys

Ėduonis, dantenų ligos ir dantų netekimas gali atrodyti menkos problemos, palyginti su širdies ligomis ar vėžiu. Tai klaidinga! Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų, net 45 % pasaulio gyventojų kenčia nuo bent vienos pagrindinės burnos ligos – ėduonies, periodonto ligos ar visiško dantų netekimo. Tai reiškia, kad beveik pusė pasaulio gyventojų susiduria su šiomis problemomis, o šis rodiklis yra didesnis nei bet kurios kitos neužkrečiamos ligos [1].

Ką tai reiškia praktiškai?

• Negydomas nuolatinių dantų ėduonis paveikia 2,3 milijardo žmonių.
• Daugiau nei 530 milijonų vaikų kenčia nuo negydomo pieninių dantų ėduonies.
• Dantenų ligos paveikia šimtus milijonų žmonių, sukeldamos dantų netekimą.
• Burnos vėžys kasmet sukelia apie 180 000 mirčių ir yra šešioliktas dažniausias vėžio tipas pasaulyje.

Burnos ligų poveikis kasdienei veiklai – daugiau nei tik danties skausmas

Burnos problemos nėra tik fizinis diskomfortas. Jų pasekmės siekia daug toliau:

• koncentracijos problemos – sunku susikaupti darbe ar mokantis, kai vargina dantų problemos,
• nedalyvavimas mokykloje ir darbe – burnos ligos yra viena iš nedalyvavimo priežasčių,
• socialinė izoliacija – dantų problemos veikia savivertę ir neigiamai veikia socialinius ryšius,
• ribotos mitybos galimybės – sveiki dantys yra būtini tinkamam valgymui.

TAIP PAT ŽR.: Burnos higiena – pagrindinės taisyklės sveikiems dantims

„Burnos sveikata yra būtina valgymui, kvėpavimui ir kalbėjimui; ji veikia bendrą sveikatos būklę ir gebėjimą pilnai dalyvauti socialiniame gyvenime“ – teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje.

Didžiulės burnos ligų gydymo išlaidos

Burnos ligos taip pat yra didelė finansinė našta. Globalios išlaidos stomatologiniam gydymui siekia apie 387 milijardus dolerių per metus, tai yra apie 1,5 trilijono zlotų [2] – suma, pakankama, kad būtų galima:

• finansuoti 150 modernių ligoninių statybą,
• užtikrinti pagrindinę sveikatos priežiūrą 1,5 milijardo žmonių besivystančiose šalyse,
• nupirkti dantų šepetėlius ir pastą kiekvienam Žemės gyventojui 10 metų.

Blogiausia yra tai, kad daugumą šių išlaidų būtų galima išvengti tinkama profilaktika ir ankstyvu gydymu, kurie yra daug pigesni nei pažengusių būklių gydymas.

Nustebinantis burnos ir bendros organizmo sveikatos ryšys 

Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad burnos būklė tiesiogiai veikia viso organizmo sveikatą [3]. Prasta burnos higiena moksliškai įrodyta, kad siejasi su:

• širdies ir kraujagyslių ligomis – burnos bakterijos gali patekti į kraują ir prisidėti prie širdies ligų vystymosi [4],
• cukriniu diabetu – yra ryšys tarp periodonto ligų ir cukrinio diabeto [5],
• vėžiu – kai kurios burnos infekcijos padidina tam tikrų vėžio formų riziką [6],
• plaučių uždegimu – burnos bakterijos gali būti įkvėptos į plaučius kartu su oru ir sukelti infekcijas. Tai ypač dažna vyresnio amžiaus žmonėms dėl susilpnėjusio rijimo reflekso, silpnesnės imuninės sistemos ir dažnesnių burnos higienos problemų [7],
• priešlaikiniu gimdymu – nėščių moterų periodonto ligos siejamos su didesne komplikacijų rizika [8].

Naujas požiūris į dantų sveikatą 

WHO ragina skubiai keisti požiūrį į burnos sveikatą – vietoj to, kad daugiausia dėmesio skirtume gydymui, pirmiausia turėtume akcentuoti profilaktiką.

Lietuvoje tai reiškia profilaktinių paslaugų, prieinamų per NFZ, apimties išplėtimą. Gydytojai šeimos medicinos specialistai turėtų reguliariai tikrinti pacientų burnos būklę ir laiku nukreipti juos pas odontologą. Svarbiausia, kad odontologinė profilaktika būtų neatskiriama bendros sveikatos priežiūros dalis.

ŽIŪRĖK TAIP PAT: Kaip rūpintis burnos higiena po ligos? Efektyvios reabilitacijos patarimai

„Dauguma burnos ligų yra iš esmės užkertamos ir gali būti gydomos naudojant paprastas, neinvazines procedūras pirminės sveikatos priežiūros lygiu“ – pabrėžia WHO ataskaita.

Kas iš tikrųjų kenkia tavo dantims?

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) pabrėžia, kad yra bendrų rizikos veiksnių, jungiančių burnos problemas su širdies ligomis, vėžiu, 2 tipo diabetu ir lėtinėmis plaučių ligomis, o tai yra:

1. rūkymas – kenkia ne tik plaučiams, bet ir dantenoms bei dantims, sukeldamas periodonto ligas ir didindamas burnos vėžio riziką,
2. per didelis alkoholio vartojimas – be žalos kepenims ir smegenims, alkoholis sausina burnos ertmę, skatina bakterijų dauginimąsi ir didina burnos vėžio riziką,
3. dieta, turtinga cukrų – tai ne tik pagrindinė ėduonies priežastis, bet ir nutukimo, diabeto bei širdies ligų rizikos veiksnys,
4. neteisingi mitybos įpročiai – įskaitant per ankstyvą saldžių gėrimų įvedimą ir maitinimą buteliuku saldžiais skysčiais, kas gali sukelti tiek ankstyvą vaikų ėduonį, tiek formuoti nesveikus mitybos įpročius visam gyvenimui.

Burnos sveikatos nelygybės – kas kenčia labiausiai?

Burnos ligos disproporcingai paveikia skurdžius, pažeidžiamus ir/arba marginalizuotus asmenis, įskaitant:

• žemo pajamų lygio asmenys,
• neįgalieji,
• vyresnio amžiaus asmenys, gyvenantys vieni arba globos namuose,
• pabėgėliai,
• kalėjimuose laikomi asmenys,
• atokių ir kaimo bendruomenių gyventojai,
• mažumų ir/ar kitų marginalizuotų socialinių grupių asmenys.

Tvirtas ir nuoseklus ryšys egzistuoja tarp socialinės-ekonominės padėties ir burnos ligų paplitimo bei sunkumo. Tai reiškia, kad šios problemos nėra vien tik individualių pasirinkimų klausimas, bet turi gilias socialines ir ekonomines priežastis.

PSO pasaulinė strategija 2023–2030 metams yra pirmas žingsnis link revoliucijos burnos sveikatos priežiūros požiūryje. Vietoj to, kad būtų koncentruojamasi į pasekmių gydymą, pasaulio ekspertai siūlo sisteminius sprendimus, orientuotus į profilaktiką ir pagrindinės odontologinės priežiūros prieinamumą visiems.

TAIP PAT ŽIŪRĖKITE: Tinkamų burnos higienos produktų pasirinkimas. Kodėl tai taip svarbu?

Antroje straipsnio dalyje apžvelgsime konkrečias inovacijas ir technologinius sprendimus, kurie atitinka šią strategiją. Parodysime, kaip modernūs produktai, tokie kaip pažangios ZENT® Dental Care elektrinės dantų šepetėliai, vandens irrigatoriai ar UV dezinfekcijos sistemos atsako į pasaulinius burnos sveikatos iššūkius. Taip pat sužinosite, kokių žingsnių galite imtis jau šiandien, kad užtikrintumėte savo dantų sveikatą ilgam laikui.

---

PRZYPISY:

1. Pasaulinė burnos sveikatos būklės ataskaita: link universalaus burnos sveikatos aprėpties iki 2030 m. Ženeva: Pasaulio sveikatos organizacija; 2022.

2. Righolt AJ, Jevdjevic M, Marcenes W, Listl S. Pasaulinė, regioninė ir šalies lygmens ekonominė dantų ligų įtaka 2015 metais. J Dent Res. 2018;97(5):501-507.

3. Fiorillo L. Burnos sveikata: pirmas žingsnis link gerovės. Medicina. 2019;55(10):676. 

4. Vanwormer JJ ir kt. Burnos higiena, gyvenimo kokybė ir širdies nepakankamumo rizika. Frontiers in Oral Health. 2025.

5. Chang Y ir kt. Pagerėjusi burnos higiena siejama su sumažėjusia naujai atsiradusios cukrinio diabeto rizika: visos šalies gyventojų kohortinis tyrimas. Diabetologia. 2020;87.

6. Deng Q ir kt. Sudėtinis burnos higienos balas ir burnos vėžio bei jo potipių rizika: didelio masto polinkio balų pagrindu atliktas tyrimas. Clinical Oral Investigations. 2021.

7. Ali K. Ryšys tarp prastos burnos higienos ir kvėpavimo takų infekcijų vyresnio amžiaus populiacijose: lyginamasis kryžminis tyrimas. Journal of Health, Wellness and Community Research. 2025.

8. Uwambaye P ir kt. Periodontito ir priešlaikinio gimdymo ryšio vertinimas: atvejo ir kontrolės tyrimas. BMC Pregnancy and Childbirth. 2020;24.